Iš respublikinio konkurso – su skambiomis pergalėmis

Gegužės 23 dieną Vievyje įvyko XVIII respublikinis chorų festivalis-konkursas „Mūsų dainose 2026“. Šių metų renginys buvo skirtas suaugusiųjų chorų kolektyvams – lygių balsių bei mišriems chorams. Šventė pasižymėjo neeiliniu masiškumu: konkurse varžėsi net 38 chorai. Šis tradicinis renginys jau seniai peržengė vieno regiono ribas – šiemet Vievyje susirinko dainininkai iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių – didžiųjų miestų, regioninių centrų bei kaimyninių rajonų. Festivalis subūrė ne tik Lietuvos chorus – dainų šventės tradicija dalintis atvyko svečiai  iš Lenkijos bei Estijos.

Tarp šios itin gausios dainininkų bendruomenės ryškiai sužibo Klaipėdos miesto vardas – Žvejų rūmų mišrus choras „Klaipėda“ namo parsivežė net kelis garbingus apdovanojimus.

Konkurso programa reikalavo išskirtinio kolektyvų lankstumo bei pasirengimo, nes pasirodymai vyko dvejose visiškai skirtingose erdvėse, o varžomasi įvairiuose žanruose.

Intensyvi diena prasidėjo Vievio kultūros centre, kur choras „Klaipėda“ prisistatė pasaulietinės muzikos konkurso programoje. Čia klaipėdiečiai demonstravo vokalinę techniką bei emocinę raišką, o komisija kolektyvo pasirodymą įvertino prestižiniu II vietos diplomu.

Vievio Šv. Onos bažnyčioje vyko sakralinės muzikos konkursas. Akustiškai itin reiklioje erdvėje choras „Klaipėda“ atliko sakralinės muzikos kūrinius ir iškovojo III vietos diplomą. Taip pat šiame konkurse geriausios koncertmeisterės vardą pelnė choro koncertmeisterė Miglė Mosėnienė.

Renginį vainikavo įspūdingas baigiamasis koncertas Vievio miesto aikštėje, kur chorai susijungė į vieną galingą jungtinį chorą. Ši festivalio dalis Klaipėdos delegacijai tapo dar vienu didžiulio pasididžiavimo šaltiniu: S. Šimkaus ir J. Zauerveino  „Lietuviais esame mes gimę“ dirigavo choro „Klaipėda“ vyr. dirigentas, profesorius Kazys Kšanas.

Iškovoti laimėjimai, tarptautinė konkurencija ir solidus pasirodymas respublikiniame chorų konkurse dar kartą įrodė aukštą Žvejų rūmų kolektyvo meninį lygį bei svarų indėlį į šalies chorinės kultūros puoselėjimą.

Laura Matuzaitė-Kairienė