BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Žvejų rūmai - ECPv5.13.0//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Žvejų rūmai
X-ORIGINAL-URL:https://zvejurumai.lt
X-WR-CALDESC:Žvejų rūmai renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:UTC
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0000
TZOFFSETTO:+0000
TZNAME:UTC
DTSTART:20250101T000000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=UTC:20250404T190000
DTEND;TZID=UTC:20250404T200000
DTSTAMP:20261015T204246
CREATED:20241220T081410Z
LAST-MODIFIED:20250122T070741Z
UID:11779-1743793200-1743796800@zvejurumai.lt
SUMMARY:„ŽEMAITĖ N.18(0)“
DESCRIPTION:VALSTYBINIS ANSAMBLIS „LIETUVA“\n„ŽEMAITĖ N.18(0)“\nŠokio spektaklis\nMeilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra \nRežisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė\nDramaturgė: Kristina Steiblytė\nScenografijos ir kostiumų dailininkė: Giedrė Brazytė\nKompozitoriai: Silvija Miliūnaitė\, Nijolė Sinkevičiūtė\, Vidmantas Bartulis\, Faustas Latėnas\, Giedrius Puskunigis ir kiti\nMuzikinės dalies vadovė: Silvija Miliūnaitė\nŠviesų dailininkas: Pijus Vasiliauskas\nRežisierės asistentė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė \nSolistai:\nŽemaitė: Gintarė Vaitiekūnaitė / Kristina Tarasevičiūtė\nDukra Juzė: Eiva Dobilaitė / Vesta Gineitytė\nAnūkė Elzė: Goda Mikuckytė / Alina Jazdauskytė\nKonstantinas: Jokūbas Silius / Danielius Voinovas\nSūnus Antanas: Simonas Laukaitis / Antanas Striganavičius\nUnė Babickaitė: Greta Frolovaitė \nAtlikėjai: Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokių trupė \nAnsamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį\, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre\, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio\, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.\n„Žemaitė N.18(0) – nustebsite\, kokia ji nuostabi\, nesustabdoma ir nepriklausoma“\, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. To meto išsišokėlė\, unikali savo vidine laisve\, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Naujas spektaklis papasakos po oria\, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms\, gyvenimui\, menui ir vyrams. Sujungiant intriguojančią biografiją ir kūrybos motyvus\, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė\, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis\, taip griaunant ir nusistovėjusį\, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.\nNauja ansamblio „Lietuva“ programa kuriama rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) 180-osioms gimimo metinėms paminėti. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų\, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą\, kuris mergino jos anūkę\, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus\, padariusius įtaką jos kūrybai.\n„Žemaitė visų pirma yra žmogus\, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso\, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių\, buvusių šalia jos\, kurie galbūt padarė įtaką\, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai\, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš\, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti\, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste\, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien\, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi\, ką mylėti\, būti feministe ar nebūti\, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį\, kuris pateiktų\, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu\, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“\, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.\nSpecialiai Žemaitės metams skirtame projekte ryški\, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Choreografijoje dominuos klasikinis\, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai\, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos\, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Moderni choreografija\, persipynusi su etno motyvais\, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins miesto/kaimo įvaizdžius\, kurie neatsiejami rašytojos gyvenimo aspektai. Scenografijos kuriama atmosfera leis įsijausti į daugiabriaunę pagrindinės spektaklio veikėjos – Žemaitės – asmenybę. Spektaklyje skambės skirtingų kompozitorių\, taip pat lietuvių liaudies kūrinių motyvai.\nLiteratūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią\, jausmingą\, hipsteriškai pasirišusią skarelę\, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje\, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai\, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu\, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio\, Jono Jablonskio ir kitų\, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.\nKaip žinia\, Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė kūrė apie kaimo realijas\, tarpusavio santykius\, vargus bei negandas\, ryškiai aprašydavo gamtos paveikslus bei taikliai atvaizduodavo skirtingas žmogaus būsenas. Dėmesingumas jausmams – tai\, kas ypač traukia Žemaitės kūryboje. Rašytoja davė pradžią naujųjų laikų lietuvių prozai ir realizmo srovei lietuvių literatūroje: apsakymas „Marti“\, apysaka „Petras Kurmelis“ ir kiti gerai žinomi kūriniai\, iki šiol cituojami mokyklų programose. Vis dėlto\, įprasminant Žemaitės kūrybinius nuopelnus\, rečiau atsigręžiama į pačią autorės asmenybę bei dramatiškai susiklosčiusią moters istoriją.\nRežisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė\, pastačiusi daugiau kaip aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose\, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinės dramos „Emilija“ ir „Sakmė apie dovanotą širdį“\, koliažinė opera „Mažvydas“\, muzikinė drama ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.\nScenografė ir kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė\, taip pat Auksinio scenos kryžiaus\, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė\, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs Silvija Miliūnaitė\, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas. \nDurys atidaromos likus valandai iki renginio\nRenginio trukmė ~ 60 min. (be pertraukos)\nAmžiaus cenzas: N 14\nNuolaidos netaikomos\nNorėdami įsigyti 10 ir daugiau bilietų galite kreiptis vipklientai@bilietai.lt \nOrganizatorius – Valstybinis ansamblis „Lietuva“ \nhttps://ansamblis-lietuva.lt/
URL:https://zvejurumai.lt/event/zemaite-n-180/
LOCATION:Didžioji salė
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://zvejurumai.lt/wp-content/uploads/2024/12/473833852_1172056264920213_928274098309610675_n.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR