Renginiai kraunami

« Visi Renginiai

„Stabat Mater“ / „Šventasis pavasaris“

gruodžio 7: 17:00

€8.00 – €21.00

 „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi
Choreografas Edward Clug (Slovėnija)
Choreografo asistentas Gaj Žmavc (Slovėnija)
Muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis
Scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija)
Šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija)
Grimo dailininkė- Aira Braždienė
Garso režisierius – Jonas Raudonius
Spektaklio vadovai – Alisa Gaižauskaitė, Tautvydas Juzėnas, Marijana Fokina, Milginta Palubinskaitė
Pastatymo koordinatorės – Jelena Lebedeva, Laura Kuliešaitė.

Igor Stravinskij. „Šventasis pavasaris“
Choreografas –  Edward Clug ( Slovėnija)
Choreografo asistentas Gaj Žmavc (Slovėnija)
Scenografas – Marko Japelj (Slovėnija)
Kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija)
Šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija)
Grimo dailininkė – Aira Braždienė
Garso režisierius – Jonas Raudonius
Spektaklio vadovai – Alisa Gaižauskaitė, Tautvydas Juzėnas, Marijana Fokina, Milginta Palubinskaitė
Pastatymo koordinatorės – Jelena Lebedeva, Laura Kuliešaitė.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu į uostamiestį pirmąkart atvyko vienas ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų, choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis. Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo. Pasak choreografo, „abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia, labiau būdinga moterims. „Stabat mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.“
Spektaklyje „Stabat Mater“ choreografas užmezga jautrų, bet sykiu kiek ironišką šiuolaikinio žmogus dialogą su italų baroko meistro Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736) šedevru. Sukurta paskutinėmis kompozitoriaus gyvenimo savaitėmis, ši ypač paveiki, nepaprastai išraiškinga kompozicija sopranui, altui, styginiams ir žymėtiniam bosui pagrįsta XIII a. sekvencija „Stabat mater dolorosa“ (lot. „stovėjo motina skausminga“). Jos tekstas pagal vieną iš versijų priskiriamas pranciškonų vienuoliui Jacopone da Todi. Pasak legendos, jis buvo turtingas pasaulietis, kurį atsižadėti turtų ir priimti vienuolio įžadus paskatino žmonos mirtis, prie kurios netiesiogiai ir pats buvo prisidėjęs. Taigi, giesmė apie Švenčiausiąją Mergelę, stovinčią prie kryžiaus ir gedinčią nukryžiuoto sūnaus, buvo sukurta kaip atgaila.
„Edwardui Clugui pavyko beveik neįmanomas dalykas – nauja ir prasminga Stravinskio „Šventojo pavasario“ interpretacija,“ rašė žurnalo „Dance Europe“ apžvalgininkė Maggie Foyer po spektaklio premjeros Maribore 2012 metais. Naujasis Mariboro baleto trupės pastatymas tapo paskyrimu Igoriui Stravinskiui (1882–1971), švenčiant jo gimimo 130-ąsias metines, ir vienu atraktyviausių Mariboro – Europos kultūros sostinės 2012 kultūrinės programos renginių. Jis taip pat tapo svaria įžanga į visame pasaulyje 2013-aisiais minėtą baleto pasaulinės premjeros šimtmetį. Kaip žinia, Vaclavo Nižinskio su „Rusų baletu“ pastatyto I. Stravinskio baleto premjera Paryžiuje 1913 m. sukėlė didžiausią skandalą XX a. teatro istorijoje, o ir vėlesniais dešimtmečiais konservatyviau nusiteikę klasikinio baleto sergėtojai galimybę jį išvysti vadino „veikiau dideliu vargu nei ypatingu malonumu“. Tuo tarpu progresyviau nusiteikusiems choreografams I. Stravinskio veikalas tapo maišto prieš meno sustabarėjimą simboliu ir naujų, individualių išraiškos formų paieškos katalizatoriumi.

Daugiau informacijos: https://www.klaipedosmuzikinis.lt/repertuaras

Tel. 846 397400

Durys atidaromos: 1 val. iki renginio pradžios
Renginio trukmė: 1:20 (viena pertrauka – 30 min)

Informacija

Data:
gruodžio 7
Laikas:
17:00
Kaina:
€8.00 – €21.00
🛒

Vieta

Didžioji salė

Organizatorius

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
TOP
Skip to content